- žiopliškas
- žiõpliškas, -a adj. (1) NdŽ, KŽ būdingas žiopliui, kvailas: Seniai nuvėsę, žiopliškesnì, jau nebsusigaudo Rdn. Žiopliškas žingsnis ir mane įklampins J.Gruš.
žiõpliška n.: Būtų tiesiog žiopliška, jei tu lįstum į žemę rš. žiõpliškai adv. NdŽ, KŽ, žiopliškaĩ: Jaunam viskas išeina gražiai, senam – ką ten – žiopliškaĩ! Krš. Žiõpliškai ieškojai, tai ir neradai Vlkv. Jis žioplas, tai žiõpliškai ir šneka Prn. Katra jau žiopliškaĩ supjaustys bulves, sakys – ta nemoka ėsti virti Sd.
Dictionary of the Lithuanian Language.